Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, kasmet pasaulyje 600 mln. žmonių (1 iš 10 žmonių) suserga suvartoję nesaugaus maisto, o 420 000 žmonių tai sukelia nepataisomą žalą sveikatai. Per maistą plintančias ligas sukelia bakterijos, virusai arba cheminės medžiagos, esančios užterštame maiste ar vandenyje.
Šiemet minint Pasaulinę maisto saugos dieną akcentuojama, kad labai svarbu būti pasiruošus galimiems ar tikėtiniems su maisto sauga susijusiems incidentams. Tiek kontrolės institucijoms, tiek ir verslo atstovams labai svarbu turėti aiškų reagavimo planą, jį išbandyti ir tokiu būdu pasiruošti suvaldyti įvykius, susijusius su maisto saugos incidentais. Nors tam reikia ir politikos formuotojų, maisto saugos institucijų, ūkininkų ir maisto gamintojų pastangų, vartotojai taip pat turi išlikti atsakingi, žingeidūs ir budrūs.
Siekiant užtikrinti didesnę prevenciją nesaugiems produktams plisti, Europos Sąjungoje sukurta skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), per kurią šalys narės keičiasi informacija apie nustatytus nesaugius produktus. Tokiu būdu institucijos gali greitai reaguoti į maisto grandinėje kylantį pavojų visuomenės sveikatai.
Per šią sistemą Lietuvą operatyviai pasiekia informacija apie galimai nesaugaus maisto partijas, kurios nedelsiant išimamos iš prekybos arba net nepasiekia pardavėjų. VMVT 2023 m. Lietuvos vartotojams paskelbė iš viso 121 RASFF pranešimus, gautus iš Europos Komisijos bei atvejus nustatytus Lietuvos rinkos kontrolės metu. 2023 m. dažniausiai pranešimai buvo skelbiami apie nesaugią vištieną, maisto papildus, prieskonius, grūdus ir įvairius kepinius, konditerijos gaminius. Pagal kilmės šalis, dažniausiai nesaugūs produktai pasitaikydavo iš Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, JAV ir Kinijos.
