Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau kelerius metus pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) yra viena iš 10 didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai, su kuriomis susiduria žmonija.
Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Antimikrobinis atsparumas medžiagoms yra „vienos sveikatos“ klausimas. Jis apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką. Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms, todėl labai svarbu gyvūnų augintojams imtis prevencijos ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Ne mažiau svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams“, – pabrėžė VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir gyvulininkystės bei žemės ūkio srityje, tokiu atveju atsparios bakterijos plinta bei jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose.
Bakterijų atsparumo didėjimo padariniai:
– Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
– Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.
– Didesnis antibiotikų naudojimas ūkiuose kelia grėsmę aplinkai. Teršia dirvožemį ir vandenį.
– Didesnis antibiotikų naudojimas ūkiuose kelia grėsmę mėsos vartotojams, nes antibiotikų likučių aptinkama ūkinių gyvūnų mėsoje, o taip atsitinka kai gyvūnas yra skerdžiamas nepraėjusius numatytai išlaukai.
Kaip mažinti bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms?
– Taikyti aktyvią gyvūnų sveikatos profilaktiką – vakcinaciją.
– Gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą.
– Biosaugos užtikrinimas ūkiuose.
– Gyvūnus gydyti antibiotikais tik paskyrus veterinarijos gydytojui, o veterinarijos gydytojas juos paskiria tik po laboratorinių tyrimų, kai žinomas arba išskirtas ligos sukėlėjas.
– Veterinarijoje nenaudoti antibiotikų skirtų žmonių gydymui, siekiant sumažinti pavojų visuomenės sveikatai.
– Draudžiama antibiotikų likučius išpilti į kriauklę. Gyventojai, įskaitant ir ūkininkus, kurie neturi veterinarijos gydytojo, tokius nesunaudotus veterinarinius vaistus turi pristatyti į artimiausią veterinarijos vaistinę.
VMVT pabrėžia, kad visi turi stengtis užtikrinti, kad antimikrobiniai vaistai išliktų veiksmingi. Prie šių pastangų galite prisidėti pranešdami apie šalutinį arba nepageidaujamą antimikrobinių vaistų poveikį, taip pat apie jų neveiksmingumą arba apie besaikį, nelegalų jų naudojimą ūkiuose. Informaciją kaip pranešti galite rasti VMVT puslapyje „Farmakologinis budrumas”.
Gyvūnų gerovė tampa vis svarbesnė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) kompetencijos dalis. EFSA teikia rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip geriausiai prižiūrėti ir kontroliuoti maisto gamybą visoje maisto grandinėje. Daugiau EFSA kampanijos EUChooseSafeFood puslapyje.
